Iš kur tas lipčius?
Lipčiaus medaus nesuplanuosi ir iš bičių neužsisakysi. Gali tikėtis, jei gyveni šalia miško, bet bitėms nepaaiškinsi kur skristi ir kokį medų namo tempti. Ten galioja kolekyvinė sąmonė ir komandinis darbas. Kaip ir žmonių pasaulyje, atsiranda kelios aktyvistės, kurios randa nektaru turtingas vietas. Parneša gėrio į avilį, supila į celę ir tada prasideda jų burtai. Stebuklingu šokiu ir mistiniais pilvuko judesiais entuziastės pasakoja kitoms darbininkėms kur buvusios, ką mačiusios ir kiek ten turto pririnkusios. Netrukus komanda jau traukia ten, visas avilys – visa šeima jau orientuojasi ten ir dirba ten. Todėl kiekvieno avilio medus bus skirtingas, nors aviliai išrikiuoti šalia…
Legendomis apipinto lipčiaus kilmė dvejopa – iš lapų ir iš vabalų (amarų ir ne tik). Apie tai galima pasiskaityti wiki ar dar kur, bet mums svarbu, kad iš to lipčiaus bitės gamina ypatingą lipčiaus medų. Lipčių bitės renka sausringais laikotarpiais, kai nebegali surasti žiedų nektaro. Vietoj žiedų nektaro bitės renka lipčių ir iš jo gamina lipčiaus medų, kuris paparastai pasižymi:
- jis būna tamsus. Tamsesnį atspalvį suteikia didesnė mineralinių medžiagų, fenolių ir flavonoidų koncentracija.
- Ilgai arba niekada nestingsta. Dėl didesnio fruktozės kiekio lipčiaus medus dažniausiai kristalizuojasi lėčiau nei, pavyzdžiui, rapsų ar dobilų medus. Jis ilgiau išlieka skystas, o sukietėjęs būna grūdėtos ar smulkios kristalinės struktūros.
- turi sodrų ryškų aromatą, kartais net šiek tiek dūminį ar karamelizuotą skonį su ryškiomis augalinėmis natomis.
Lipčiaus medus taip pat skiriasi, kaip ir alus ar vynas, jis nebus vienodas. Tai priklauso ir nuo augalų mikso, ir nuo orų. Pats lipčiaus medus gali būti lipčiaus ir kitokio medaus miksas. Toks miksas laikui einant ima sloksniuotis – įprastas medus kristalizuojasi, kietėja, renkasi apačioje. Lipčius lieka skystas arba tirštėja (priklausomai nuo augalų), dažniausiai kaupiasi viršuje. Gali susidaryti lipčiaus kišenės, laškukai. Kartais lipčius susimaišęs su kitokiu medumi sudaro grūdelius, tai grūdėtas medus – šis yra ypač vertinamas.
Kas daro šį medų ypatingu?
Jei rugpjūtį bitės renka nektarą iš liepų, kaštonų ar kitų žydinčių miško augalų, medus bus kvapnus ir turtingas eteriniais aliejais. Tačiau jei vyrauja lipčiaus medus (susidaręs iš amarų ir kitų vabzdžių išskyrų ant medžių, tokių kaip ąžuolai, eglės ar klevai), jis bus klampesnis, mažiau saldus ir turės unikalią mineralinę sudėtį.
Miško medus turi daug mineralų ir antioksidantų – daugiau geležies, kalio, magnio ir kitų naudingų mineralų nei šviesus pievų ar rapsų medus. Dėl to jis yra itin vertingas imuninei sistemai stiprinti, mažinti uždegimus ir skatinti kraujotaką.
Antibakterinės savybės. Dėl savo sudėties miško medus yra vienas iš geriausiai antibakteriškai veikiančių medaus rūšių. Jis dažnai naudojamas peršalimo simptomams lengvinti, gerklei minkštinti ar net žaizdoms gydyti.
Rugpjūčio burtai
Rugpjūtį sukamas medus paprastai būna suneštas liepos gale ir rugpjūčio pradžioje. Koks bus medus, labai priklauso nuo tos vasaros orų. Ar šiemet buvo „myžantys broliai” – buvo daug lietaus ar karščiai ir sausra? Vasaros trimestrui įpusėjus, žiedų mažėja, jie keičias. Augalai brandina sėklas, sodai – vaisius. Pievose žiedų mirga apsčiai, tačiau tai jau ne tie žiedai, kurie skleidžiasi gegužę ar birželį.
Jei lietaus mažai, miestiečiai laimingi grilina terasose ar turškiasi paplūdimiuose. Tačiau bitėms ne taip smagu, nes žiedai neišskiria pakankamai nektaro. Bitės ieško, bet turi nuskristi vis toliau, jau ir iki miško, kur gausu eglių, pušų, ąžuolų, klevų, o taip pat ir liepų, kaštonų, erškėčių, aviečių, viržių. Bitės parsineša lipčiaus ir gamina lipčiaus medų. Toks medus dažnai siejamas su Lietuvos ir kitų šiaurės bei vidurio Europos miškingomis teritorijomis.
Apie rugpjūčio lipčių Nr. 6, RICH iš 3 ir 4 avilių
Įdomu, kad kuo arčiau ruduo, tuo medus darosi tamsesnis, kvapnesnis. Mūsų bitynas yra apsuptas pievų, tačiau netoli auga spygliuošių ir lapuočių giraitės, taip pat netoli kaimas, o ten gausu sodų. Už 2 km yra tikras lietuviškas mišrus miškas, kuriame augalai ir gamina tą lipčių. Bitės įprastai medaus skrenda iki 2 kilometrų, bet jei nektaro neranda arčiau, gali nuskristi ir 3-4 kilometrus. Tad štai iš kur tas lipčius.
Iš 3 avilio lipčiaus medaus jau gavome ir liepą, tačiau jame dar buvo daugiau pievų žiedų medaus. Tačiau ilgąjį savaitgalį, per Žolines skyrėme laiko mūsų bičių ūkiui ir ėmėme medų iš daugiau avilių. Raimonda iš karto pastebėjo, kad medus iš skirtingų avilių LABAI SKIRIASI ir liepė griežtai atskirti ir nesumaišyti korių. Taip gavome ypatingai švelnaus medaus SILK ir šio sodraus lipčiaus medaus, kurį dėl aromatų puokštės pavadinome RICH.
Pirmoji nuotrauka daryta per Kalėdas, tada medus vis dar buvo visai skystas. Tačiau šiandien, 2025 m. pavasarį medus po truputį tirštėja, grudėja, lipčius kaip visada lipa aukštyn. Gal todėl jis ir lipčius 🙂
Lipčius yra puikus
Apipintas legendomis ir mitais. Žinoma, tas lipčius gali būti visoks – liepų lipčius, klevų, spygliuočių miško lipčius… mes gyvename apsupti pievų ir spigliuočių giraičių, tad mūsų medus bus tamsesnis, tačiau puikaus skonio ir nestings taip, kad galėtum pjaustyti lyg surį. Tie kurie nesutinka, kad „medus yra tiesiog medus” dažnai ieško lipčiaus. Mes dar truputį jo turime.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.