NEVERLENDAS
Magiškas hobby
Bitės yra mūsų šeimos nariai, bitininkavimas – nuostabus laikas kartu, poilsis nuo ekranų, miesto, lėkimo ir streso. Pradėjome 2022-aisiais nuo pirmojo senovinio avilio, kuris atkeliavo net iš Utenos rajono. Dabar jų turime 10. Gyvų avilių kiek mažiau, bet mums jau tikrai gana! Darbelio su bitėmis tikrai pakanka, o mes nedarome kompromisų kokybei, todėl daugiau mums nereikia. Užtenka sau ir savo artimiesiems, o kas lieka pasiūlysime jums už draugišką kainą
NEVERLENDAS
20 km nuo Vilniaus į rytus
Gyvename aukštai
Taip, taip iki sienos mums tik 14 km ir mes esame tikri „aukštaičiai”, nes visai šalia Juozapinės kalva – aukščiausia vieta Lietuvoje. O mūsų pirmojo aukšto grindų paviršius yra lygiai 250 m virš jūros lygio.
Kaip su chemija?
Kaip ir visame Vilniaus rajone, žemdirbystė čia menkai išvystyta. Daugiau šienaujamų pievų, žydinčių sodų, miškų ar bruzgynų, o mažiau visokių rapsų, grikių ir kitų pasėlių. Mes ir kiti bitininkai tuo labai džiaugiamės, nes tai reiškia mažiau taršos, chemijos.
Kodėl NEVERLENDAS?
Pavadinimas turi savo istoriją. Iš mažo miestelio atvykęs studijuoti į sostinę, greitai supratau, kad nenoriu gyventi ankštame bute, klausant kaimynų ir gatvių triukšmo, dūstant kamščiuose ar trūluose. Kai kursiokai ir bendradarbiai ėmė būsto paskolas buteliams naujos statybos daugiabučiuose, aš ieškojau žemės pakankamai toli nuo miesto, kad būčiau natūralioje gamtoje, bet pakankamai arti, kad panorėjęs galėčiau atsidurti Vilniaus centre.
Sklypą įsigijau apie 2000-tuosius dar būdamas studentu. Niekas šion pusėn nežiūrėjo ir nesidomėjo, todėl žemė ten buvo įperkama net studentui. Bet tai buvo tiesiog apleistos ganyklos pieva, nei elektros, nei vandens, nei kaimynų, tik dulkantis žvyrkelis šalia. Statyba visais laikais buvo brangus reikalas, tad kurti namus pradėjau tik 2008-ais. Pastačius sienas ir stogą smogė 2009-ųjų krizė. Galimybės užbaigti statybas ir įsikelti laukiau dar 10 metų…
Dešimt metų kasdien sukau galvą, ieškojau būdų kaip įgyvendinti tikslą. Svajonėmis dalinausi ir gaudavau artimųjų palaikymą. Kažkas iš bendradarbių kartą atsiduso ir sako „ši svajonė tokia didelė, bet trunka taip ilgai, jog atrodo mes nesulauksim tų tavo įkurtuvių, tai tikras NEVERLENDAS…”